Laodikia, atur wok.


  Oitabo loka Apukokinio egeuna.

Atur naka Ekanisa loka Laodikia.


William Branham.

Naka oitabo...
Atur naka Ekanisa loka Laodikia.

Apukokinio 3:15-19,
“Ajeni akoniswamisio, ebe mam ililim karaida mam imwana. Tiejok arai kolilim arai komwana! Aso naarai ijalam, kwabo mam imwana karaida mam ililim, kalekari jo kaitukuKa. Naarai ibala ebe, Arai ekabaran, ido abarit, kwabo mam epuda ibore. Kwabo mam ijeni ebe irai lokican, lokitimitoi, loilwaritoi, emuduk, loimujalal da. Aso ketetemikini jo ebe, kogwel kamaKang esabu loililiaunitai kakim, tetere ibari, ka inapen da lukakwangak tetere inapi, kinyeis ileic luka amujalalakon atakanun, ka ekiya da lokinyonyoa akonyekon tetere ikwenyi. Etoroni Eong ngul kere luamina, alecori da; aso kodunyak, kitoronikin da.”

Kwape kisiomia oni nu nepepe acamunit eong ebe idau jo da amisikin ebe mam Emoyo elimunit imodiobore yenikajokis yenikamunit atur na. Itoosat Ngesi kes kakiro aarei ido da elimorit eKetube mamakec.

(1) Apukokinio 3:15,16,
“Ajeni akoniswamisio, ebe mam ililim karaida mam imwana. Tiejok arai kolilim arai komwana. Aso naarai ijalam, kwabo mam imwana karaida mam ililim, kalekari jo kaitukuKa.”

Kiponi oni airere nu kacoit noi. Ebala ebe egurupu lo lokatur naka Laodikia erai loejalam. Ajalam na erai naiburai aitisilario kama ejai Edeke. Aitisilario ngin erai ebe eponio alekar kes kakitukuKe. Ne nges nemam oni kikotor apaaria kwape iswamatotor itunga luipu. Kanu kes cut amamus kaijen ebalas do ebe epedori Edeke alekar jo kaitukuKe ido erai ngin naitogogongit ebe emamei amodiobeit kotoma aisisianakin naka ainyikokinit naka Lukalaunak. Akoto eong aiteten aomisiokon cut kopekwana. Mam ekokoro lo einakinitai mama ejai itunganan idiopet. Ijaikinitai mama ejai ekanisa. Inera Ngesi neejai ekanisa. Boboda, arai kidar jo Akirot kotoma aomisiokon ibuni jo aiitunit ebe emamei nenidio neebalar ebe kijai oni toma AKITUK naka Edeke. Kirai oni luigirakinitai otauon luka akaniniKe. Kidakitai oni katorubuKe. Kangina kokau kotoma aturio numam ejenas eringa apak kejauna kija oni toma aomisioKe. Kija oni toma anukuKe naka amerekekin, toma da oronyiaKe, konye mere cut toma akitukuKe. Konye inyobo do ejai akituk naka Ejakait? Erai Akirot nges ejai akitukuKe.

Matayo 4:4,
“Konye kobongok ebe, Iwadikatai ebe, Mam itunganan ejari kanuka atap bon, nabarai kanuka Nginikirot naelomuni kaituk naka Edeke”
Akirot nges ebeit ti kojai toma akitukes wok da. Aso kijeni do oni ebe ekanisa nges akuanaKe. Ejai nepene eyangarit aiboisitiKe. Inyobo do ebuni ajaut toma akituk naka ekanisa? AKIROT.

1Pet.4:ll,
“Arai ejai yeninera, kwape yeninera akiro (Akirot) naka Edeke.”
2Pet.l:21,
“Naarai emamei Akirot nakedwaritai kakote naka itunganan, konye enerenenasi itunga nukepote kama ejai Edeke kodoikinite Emoyo Lokalaunan.”
Kanuka ngun inyobo do ibiroro kotunga kalu lukapaaran nakawasia? EWOTOKIS KESI AWAI KANEEJAI AKIROT. MAM BOBO KESI EKOKAKINITOS NUKENG. ERAASI KESI LUEJALAM KANUIKAMUNITOS NGIN. Abuni eong aitigogong ngin cut kopekwana.

Ejaatar lua Baptist kaiyuunetakec nepepe ka aisisianakineta nuepesikinitai toma Akirot ido mam jo ipedori aijangar kes. Ebalas kesi ebe apaarasia nuka ikiyakia nuka aumonokineta adaunos ido ebe emamei Aibatisao naka Emoyo Lokalaunan, akaulo naka aiyuun. Ebalasi lua Methodists (kitobwoitosi kotoma Akirot) ebe emamei aibatisao kotoma akipi (aicokicok mam erai aibatis) ido ebe aitesegaario nges erai aibatisao kede kEmoyo Lokalaunan. Ekanisa loka Kristo (Church of Christ) itopoloorit Aibatis kanuka aisiteteunio ido irwan nuipu kotoma kakere elumorete kesi eraas ikadiakanarak lueokitosi ido elomunete koraas luepalal. Konyeca, kobalas kesi ebe ebwoi aisisianakinikec kotoma Akirot. Kibwap jo cut ekokoro kodoluni do neejaas lua Pentekosit. Ejaatar tope kesi ka Akirot? Kijaik cani ber kesi aingito naka Akirot kosodi aanyun. Nepetai kanginiduc egwelarete kesi Akirot kanuka atirorio. Arai kipedo jo aitolomun aanyunet adio kwape nat akinyet ka aokot ka angajepa ka aanyuneta ace, arai ejaasi toma Akirot arai mam, arai ijulunitai kotenan kaneejai Akirot arai mam, ijaunete luipu noi ngin. Konye nunyoika bo ber nueswamaikinos Akirot? Araun Akirot naegalioor awai, kanukangun ebala do Edeke ebe, “Anyoik do Eong asurokin yes kere. Abuni Eong alekar yes kaitukuKa. Awasia nges na. Naarai aturio akanykaarei kotoma aturio nukanykaarei emamei imodiobore yenaanyunit Eong kilema itunga itopolooritos akirotokec kikulepek itia naKa. Kanukangun kangetakinet naka atur kana abuni Eong alekar yes kaitukuKa. Adaun. Abuni bo Eong einer kere kodolitos. Eebo, ajai Eong nepene kiding naka Ekanisa. Loerai Amen loka Edeke, Lomunot lokabeit da ebuni apukor Elopet bon ido ebuni araut KANEEJAI EKANAABI.” Eebo, ikote ngun nen.

Apu. 10:7,
“Konye toma apaarasia nuka eporoto loka emalaika lokikanyetekaarei, naekotor aikut akerupepe, kosodi aiyeiyea naka Edeke aitodolikinio, kwape ejaatar akiro nukajokak nuabu kolimonok ibulesiniKe inabin.”
Ngesi bo ngin kanen. Ijukunit Ngesi enabi loitodiaritai ebe erai lokabeit. Ijukunit Ngesi enabi akaulo naka ikar bala ti ilukumin iarei. Ijukunit Ngesi ngol loelwana kama ejaas atukosia, aisisia, ka akwapin da nukidinin kitoni ebe kwape kejaatar Yokana ka Eliya lukolosek, ebuni do ngol apupunun bon kaneejai Edeke boboda ebuni ngesi ajaut ka “Ebala kwanata Ejakait” kosodi ebuni einer kanuka Edeke. Ebuni ngesi araut akituk naka Edeke ido NGES, KWAPE ITEJENARITERE KOTOMA MALAKI 4:6, EBUNI AIBELOKIN ITAUON LUKA IDWE NEEJAASI LUKAPAPA. Ebuni ngesi ainyakun luseuna luka apaaran nakawasia ido epote ngul aiirar enabi loitodiaritai ijaikini abeit nakotenan kwape ajaar kama ajai Paul. Ebuni ngesi ainyakakin abeit kwape ajaatar sek kwi kangin. Ido luseuna ngul nepepe kanges kotoma apaaran kangin kes luepote kabeit aitodiar Ejakait ido eraunos AkuanaKe ka eporotoKe ido epote aswam aswamisioKe. Aleluia! lwany jo ngin?

Angolekinet naka apak naeuriana naka akiro nukolosek nuka ekanisa ebuni aitoduun eipone loeraar aomisioit na naedeseikinit. Kotoma Aturio nuka Amuton abu Akirot kibuc aolioor kere kama ajaasi itunga. Konye abu Edeke kiyakuu Luther nepepe ka Akirot. Apotu do Lutherans kinerata kanuka Edeke kapak kangin. Konye apotu kesi kodukut adoketa nukapolou kosodete do bobo aitolioor Akirot naesegaara naarai adoketa nukapolou eraas nuegongakina aisisianakineta nuka itunga ka aiyuuneta, kwabo mere neejai Akirot naepatana. Mam bobo kes apedorete einer kanuka Edeke. Kanen do kiyakiuni Edeke Wesley, ido arai ngol eporoto loajaas nepepe kAkirot kotoma apakike. Itunga ngul luapotu kijautu apukokinioke naabuni kama ejai Edeke apotu koraunos ibaluwan lukajarak luasiomio ka ajenunio da kotunga kere lukaturikec. Naebirorotor lua Methodists, abu do Edeke kitonyou ice ido ajaun kwangin kotoma okar aitodol apaaran na nakawasia ejaasi itunga bobo ice toma akwap, luepote kanu atupakin ekiyakiakec araut eporoto lokawasia neejai atur nakawasia.

Eebo cut. Mam ekanisa eroko erai “ekeraban” loka Edeke. Erai loiraba kanuke bon kelopet. Kwangin ebelokin do Edeke nges. Ebuni Ngesi aitelekaar nges kitwasamae enabi nepepe kateran, naarai epote ngin ajaut ka eporoto loka Edeke. Eebo erai kwangin, naarai inera kotoma osula lokawasia loka Apukonio ekokoro lo 17 “Ebalas Emoyo ka ateran ebe Bia.” Irwan atipet bobo epote akwapin aitereikin aiirar kama ejai Edeke kwape sek ko Pentekosit; konye ca eponio ateran ngin naka Akirot aimwang kwape ajaar kotoma atur nasodit.

Aso kwana do eworo Ngesi neejai atur na nakawasia, “Ijaatar jo ka Akirot. Ijaatar jo ka Ibaibulin luipu itia ameun apengo, konye emamei imodiobore yeniswamai jo kanuka Akirot kilema atiakatiak ka ajepejep nges toma atutubeta ayangaar ngun nuikoto jo ido ainyein ngun numam jo icamunit. Mam jo ilelakinit AJARENEN nges, dimarai aitatam nukeng. Ti Eong akoto katipet koraun jo loililim arai loimwana. Arai jo kolilim kogirite da nges, ti Eong kapedoo atitingikin ngun. Arai jo koraun loidopit kanu tetere ijenuni abeiteke kosodi ajarenen kwa ebalar ngin, ti do Eong ketur jo kanukangun. Konye do neijaunia jo Akakirot aijaun komam itopoloorit nges, Eong da ebusakinit aigir aitopoloor jo. Abuni Eong alekar jo kaitukuKa naarai kisilekileki ijo Eong.

Aso ejeni nginitunganan ebe erai akipi nuejalam kes nuemojirete etau. Arai ikoto jo ibore yeniteleki, akipi nuejalam kes nuejok aimat aitelekaar. Ekanisa loejalam esilekilek Edeke ido adau Edeke aitijenaar ebe ebuni Ngesi alekar nges. Kisiitikinitosi do ngun oni eipone loapupio Ngesi nape cut eyapuni akalele, araibo mere?

Okwe, akoto Edeke ekanisa ti korai arai loelilim arai mam korai loemwana. Konye nakajokan kakere ebusakinit ti korai loemwana (peepe). Konye mam nges ikoni nen. Adaun aitutub etube. Mam bobo nges erai eporoto loka Edeke neejaas akwapin. Ebuni bo ngesi asalit ebala ebe erai ngesi, konye ebala Edeke ebe mam.

Eebo eringa Edeke ejaatar ka eporoto mama ejaas itunga lukakwapin, kwape da ainakinia Ngesi ateran eporoto. Eporoto da ngol ejai neejai ateran kwape kidaunia oni alimun ido kiponi oni einer nuiyatakina nuikamunitos ngun koingaren.

(2) Apukokinio 3:17-18,
“Naarai ibala ebe, Arai ekabaran, ido abarit kwabo mam epuda ibore. Kwabo mam ijeni ebe irai lokican, lokitimitoi, loilwaritoi, emuduk, loimujalal da. Aso ketetemikini jo ebe kogwel kamaKang esabu loililiaunitai kakim, tetere ibari, ka ekiya da lokinyonyoa akonyekon tetere ikwenyi.”

Kwana do kosesen alimunet nasodit naka ekokoro kalo, “naarai ibala.” Koany, enerasi kesi. Enerasi kesi kwape ikerabak luka Edeke. Itogogongit na cuticut ngun nuabala eong ebe kes nuepeleikinitos ikokoron 16-17. Konye karaida kebalasi kesi nen, mam ngin cut itarauni nges naedolit. Ebala Ekanisa loka Atulik ebe inera ngesi kanuka Edeke, kobala ebe ngesi cut erai kaitebeikin eporoto loka Ejakait. Eipone loepedoriata icetunga araut luemunaara komoyo kwangin nges naemenit eong ajenun, konye itolomunete kesi kwape ejaar ikinyomit yenejai tomakec, kijeni da oni neabunio ikinyomit ngin, oni kereka mam?

Inera ekanisa loka Loadikia ebe, “Arai ekabaran, ido abarit, kwabo mam epuda ibore.” Arai ngin aseseneke kalopet. Abu ngesi kireonokin alopet bon ido ngun kes nuabu ngesi koany. Kotema do ngesi atiar ''abarit“, apolouke ebe ejai ngesi ejok kotoma oboro lukakwapin kanu. Eolobobot do ngesi kakonyen nuka Yakob 2:5-7,
“Kiirasi, iinacanaka luminan. Mam kereka abu Edeke koseu lukican lukakwapin araut ikabarak luka aiyuun, ka ikerumak luka ajakanut naisumunikinit ngul lueminasi Nges? Konye ipotu yesi komwanga lokican. Mere kereka lukabarak kiridakinito yes, kiyangaarete airabis? Mere kes einyanakinete ekiror loejok lokimaikinitai yes?”
MAM kereka eong abala ebe mam itunganan yenikabaran epedori araut yen kOmoyo, konye kijeni bo oni kere ebe ebala Akirot ebe luikidioko noi kes eraas. Erai lukican kes ipu kotoma akuan naka ekanisa lokabeit. Aso kwana do arai keraun ekanisa loileleba abar, kijeni oni ibore idiopet bon; “Ikabod” nges adaun aiwadik okekiake! Mam jo ipedori aipeg ngin, naarai erai Akirot.

Naka oitabo... Atur naka Ekanisa loka Laodikia.



Aisiiraret hub... Aijaar - Aisiiranareta naka Onac Branham.


Engatuny naka Yuda.

English Newsletter Site.

Oitabo loka Apukokinio egeuna.

Moru Sinai. Meriba.
- Archaeology.

Eliya enabi.

Aisisia loka Aisiiraret.

Akiro Nukajokak.
Kristo kotwana kanuka
adiakanaretawok.

Akipi Batisimu.

 
 

Edou naka kokuju.

Kepir loka Akim.

Sodom ka Gomora.

Alosikinet naka Edeke.
Eidekeone.

Ajarun egeuna.

Aipuceta nu
Akanykaarei

Apak Nakawasia
egeuna.

Aijar Akirot egeuna.

Ekristayot Alosit egeuna.
Edukone ka Elakit.
 

Ageun Adiakaret.
Ekitoi loka Aijar.

Awaragasia.
- naka Babulon.

Adepar aigalisit
naka apak.

Ateso Aisiiraret.

Ebaga egeuna.

   Abala Ebaibuli ebe...

Etoroni Eong ngul kere luamina, alecori da; aso kodunyak, kitoronikin da. Koany, abwoi kokek ekungukungi; arai epupi itunganan kere eKaporoto, kongaa da ekek, alomari mamakeng, amori nepepe kanges, nges da kEong.

Ngin yenipilcori, ainakini nges aiboi nepepe kEong oicolongoKa, kwape abu kepikoria keboikin nepepe ka PapaKa oicolongKe.

Ngin yenejai akit, kopup nuelimokini Emoyo ikanisan.

Apukokinio 3:20-22



Oitabo loka Apukokinio.
Apapula ekaulo.
(Kristo ejai kinga naka Ekanisa.)



 

Click on an image to download PDFs or fullsize picture.


Acts of the Prophet

(PDFs English)

The Two Babylons

by Rev Alexander Hislop.
(PDF English)

Moru ka rosebush
kotoma akako
kotoma China.

Apecel loka akim.

Kepir loka Akim.
- Houston 1950.

Aica -
pyramid atiiba.